Patarimai
Čia jūs rasite patarimų ir pasiūlymų, kaip tikslingai,
įdomiai ir išradingai ugdyti savo vaiką.
3 dalykai, ko ugdosi jūsų vaikas, kai mokote jį namie
1. Savarankiškumas. Mokymasis namie gali būti puiki galimybė ugdyti/s savarankiškumą ir gebėjimą spręsti problemas, nes vaikams reikia daugiau savarankiškumo ir atsakomybės, kad jie galėtų pasiekti savo tikslus ir įgyti reikalingas žinias. 2. Dėmesingumas ir susitelkimas. Besimokantys namuose vaikai gali būti labiau susitelkę ir dėmesingi, nes jiems nereikia kovoti su išoriniais trikdžiais, tokiais kaip triukšmas ar perpildyta klasė. 3. Lankstumas ir mokymasis savo tempu. Namų mokymasis suteikia daugiau lankstumo ir galimybę vaikams mokytis savo tempu, o tai yra ypač svarbu tiems, kurie mokosi lėčiau (arba greičiau) nei kiti ir jiems reikia daugiau laiko skirti tam tikriems dalykams.
3 dalykai, kodėl verta rinktis ugdymą šeimoje
1. Kūrybingas ir įdomus procesas. Vaikų ugdymas/is namie gali būti labai kūrybingas ir įdomus procesas, kuriame tėvai ir vaikai gali eksperimentuoti ir kurti naujus mokymosi metodus ir/ar idėjas. 2. Daugiau laiko pomėgiams. Namų mokymasis suteikia vaikams daugiau laiko skirti mėgstamoms veikloms ir pomėgiams, kurie galėtų būti naudingi jų tolesniam išsilavinimui ir/ar ateities karjerai. 3. Įtraukiama visa šeima. Namų mokymasis gali suteikti galimybę įtraukti į mokymosi procesą visą šeimą ir skatinti glaudesnį ryšį tarp šeimos narių, taip pat gali padėti suformuoti stipresnį tarpusavio ryšį tarp tėvų ir vaikų.
5 dalykai, kurie gali padėti vaikui augti ir vystytis įgyvendinant ugdymą šeimoje
1. Meilė ir palaikymas. Vaikui reikia žinoti, kad jis yra mylimas ir palaikomas. Šeimos nariai tai turėtų parodyti žodžiais ir darbais, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas. 2. Puoselėjantys santykiai. Šeimos nariai turi sukurti sveikus ir puoselėjančius santykius tarpusavyje ir su vaiku. Tai yra svarbu, kad vaikas mokytųsi komunikacijos, bendradarbiavimo ir socialinių įgūdžių. 3. Atsakomybės mokymas. Vaikui reikia mokyti atsakomybės ir nuoseklumo. Tai reiškia padėti vaikui suprasti pasekmes, kai elgiasi netinkamai, ir mokyti jį priimti atsakomybę už savo veiksmus. 4. Skatinimas mokytis. Šeimos nariai turėtų skatinti vaiko mokymąsi ir smalsumą, paskatinti jį tyrinėti ir išbandyti naujus dalykus. Tai gali padėti vaikui ugdytis įdomių pomėgių ir pasirinkti norimą karjerą ateityje. 5. Rūpinimasis savimi ir sveikata. Šeima turi parodyti gerą pavyzdį ir skatinti sveiką gyvenimo būdą. Tai reiškia teisingą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą ir streso valdymą. Labai svarbu, kad vaikas suvoktų, kokia svarbi yra sveikata, ir mokytųsi rūpintis savimi.
3 dalykai, kodėl reikia papildomai mokytis apie vaiko ugdymą šeimoje
1. Tai padeda geriau suprasti vaikų ugdymo procesą. Įvairūs kursai ir mokymai gali padėti tėvams geriau suprasti savo vaikų ugdymo procesą ir pagelbėti jiems užmegzti stipresnį ryšį su savo vaikais. Mokymai gali suteikti tėvams daug naudingų patarimų ir strategijų, kaip susidoroti su sunkumais, su kuriais susiduria tėvai, kaip antai vaikų išmokymas būti atsakingais ir pasitikėti savimi, gerbti kitų žmonių ir savo reikalavimus, susidoroti su emocijomis ir konfliktų sprendimu. 2. Dalyvaujama tėvų bendruomenėje. Įvairūs kursai gali suteikti tėvams galimybę susipažinti ir bendrauti su kitais tėvais, kurie patiria panašių iššūkių, ir kurie galėtų pasidalinti savo patirtimi ir patarimais. Tai yra puiki galimybė dalyvauti kartu tėvų bendruomenėje. 3. Gerinami santykiai su vaiku. Mokymai taip pat gali padėti tėvams sustiprinti savo santykius su savo vaikais ir kitais šeimos nariai. Jie gali suteikti tėvams galimybę susipažinti su naujomis strategijomis ir praktiniais įrankiais, kaip geriau suprasti ir bendrauti su savo vaikais, taip pat kaip pagerinti santykius su savo partneriu, kad užtikrintų harmoningą ir laimingą šeimos gyvenimą.
3 būdai, padedantys vaikui ruošti namų darbus
1. Sukurkite struktūruotą laiko tvarkaraštį, kuriame bus laikas, skirtas namų darbams atlikti, taip pat laikas, skirtas poilsiui, valgymui ir kitoms veikloms. Tvarkaraštis padės vaikui susiplanuoti laiką ir nepamiršti svarbių užduočių. 2. Sukurkite tinkamą darbo aplinką. Užtikrinkite, kad vaikas turėtų tinkamą darbo aplinką, kurioje gali sutelkti dėmesį į užduotis. Ši darbo aplinka turi būti pakankamai erdvi ir šviesi. Darbo vietoje neturėtų būti triukšmo ir kitų trikdančių elementų. 3. Būkite nuolat pasiekiami. Būkite pasiekiami ir pasiruošę padėti, jei jūsų vaikas susidurtų su sunkumais atliekant namų darbus. Jūs galite padėti, paaiškinti sudėtingus klausimus ar tiesiog suteikti palaikymą, kad vaikas jaustųsi gerai ir būtų motyvuotas toliau dirbti. Ne už vaiką atlikite užduotis, o tik padėkite jam jas atlikti! Taip pat būkite pasiruošę suteikti pagalbą, jei jūsų vaikas turi sunkumų su veiklos organizavimu ar laiko planavimu.
3 dalykai, kaip lavinti vaiko kalbą atliekant namų ruošą kartu su vaiku
1. Bendravimas: Namų ruoša kartu su vaiku - tai puiki galimybė bendrauti su juo ir lavinti jo kalbą. Naudokitės kiekviena proga, kad pasikalbėtumėte su savo vaiku, papasakokite jam apie savo dieną, klauskite apie jo dieną. Be to, galite pasikalbėti apie tai, ką darote ir kodėl. 2. Apibūdinimas. Kai ruošiate maistą kartu su savo vaiku, naudokitės galimybe apibūdinti ingredientus, pavyzdžiui, papasakoti apie jų skonį, kvapą ir tekstūrą. Tai padės vaikui lavinti savo kalbos įgūdžius, išmokti naujų žodžių ir apibūdinimų, taip pat praplėsti savo suvokimą apie maistą ir mitybą. 3. Instrukcijos. Vaikams patinka žaisti žaidimus ir gauti instrukcijas. Kai ruošiate maistą arba atliekate kitus namų ruošos darbus, paprašykite vaiko padėti jums ir suteikite jam instrukcijas, kaip reikia atlikti užduotis. Tai taip pat padės vaikui mokytis naujų žodžių ir frazių, leis jam įgyti patirties ir suprasti, kaip vyksta visas procesas.
6 būdai, kaip vaikui diegti norą mokytis
1. Parodykite vaikui, kad mokytis yra smagu. Vaikui gali būti sunku suprasti, kodėl jam reikia mokytis. Pabandykite parodyti, kad mokymasis gali būti smagus ir įdomus. Galite pasakoti istorijas ar parodyti paveikslėlius, kurie susiję su tuo, ką jis mokysis. 2. Skatinkite vaiko savarankiškumą. Parodykite jam, kad mokymasis yra svarbus jo asmeniniam vystymuisi. Skatinkite jį savarankiškai mokytis ir spręsti uždavinius. 3. Palaikykite pozityvų požiūrį. Skatinkite vaiką išmokti mokymosi strategijų, kad jis jaustųsi patenkintas savo darbu ir pasiektų gerus rezultatus. Pavyzdžiui, jis gali bandyti padalinti didelį uždavinį į smulkesnius žingsnius arba naudoti atminties technikas. 4. Raskite pagalbą. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, atsiminkite, kad jūs neprivalote turėti visų atsakymų. Skirkite laiko kitų žmonių, kurie galėtų jam padėti, paieškai. Galite kreiptis į mokytojus, profesionalius patarėjus ar panaršyti internetinius išteklius. 5. Skatinkite tarpusavio bendravimą. Mokymasis gali būti linksmesnis ir efektyvesnis, jei vaikas bendrauja su kitais mokiniais. Skatinkite jį prisijungti prie mokomųjų grupių ar klubų, kurie susiję su jo pomėgiais ar susidomėjimais. 6. Suteikite galimybę vaikui pasirinkti. Leiskite vaikui pasirinkti, ko jis nori mokytis ir kaip jis nori tai padaryti. Tai padės jam pajusti, kad jis valdo padėtį ir kad mokymasis yra jo asmeninis pasirinkimas.
3 dalykai, padedantys vaikui įgyti sąžiningumo ir teisingumo supratimą
1. Būkite savo vaikui pavyzdžiu. Vaikai stebi savo tėvus ir kitus suaugusius, todėl pasirinkite sąžiningus ir teisingus veiksmus, atsakingai elkitės su kitais ir gerbkite kitų teises ir nuomonę. Tai padės vaikui suprasti, kas yra teisinga ir sąžininga, ir pradėti elgtis atitinkamai. 2. Diskutuokite su vaiku. Svarbu apie sąžiningumą ir teisingumą kalbėtis su vaiku. Diskutuokite apie situacijas, kuriose jis turėjo pasirinkti tarp teisingo ir neteisingo sprendimo ir apie pasekmes, kurios gali kilti pasirinkus vieną ar kitą kelią. Paskatinkite vaiką galvoti apie tai, ką reikia padaryti, kad būtų teisinga ir sąžininga. 3. Skirkite dėmesį atsakomybei ir pagarbai. Padėkite vaikui išmokti būti atsakingam už savo veiksmus ir pasirinkimus. Skatinkite jį atsakyti už savo klaidas ir ištaisyti jas. Be to, skatinkite vaiką gerbti kitų žmonių teises ir nuomonę, ir parodykite jam, kaip tai gali padėti sukurti teisingą ir sąžiningą bendruomenę.
Ką daryti, jei vaikas pavogė pinigų?
Nurimk ir nuleisk balsą. Atsitūpk prieš vaiką, kad jūsų akys būtų viename lygyje ir žiūrėk paguodžiančiai. Sukurk ryšį su vaiku. Paklausk: "Ar žinai, kad tai vadinama vagyste? Tai įstatymo pažeidimas". Ir tegul ašaros rieda... Neguosk ir neapkabink. Tiesiog būk šalia ir lauk. Tada pasakyk: "Žinau, kad blogai jautiesi". Ir dabar jau pats laikas pakalbėti apie sąžiningumą, pagarbą ir teisingus dalykus. Taip pakeisite savo vaiko vidinę kaltę į vidinę sąžinę ir sofrmuosite elgesį ateityje.
Kaip mama ir/ar tėtis:
Jūs negalite nuolat savo vaiko išlaikyti laimingu. Bet galite leisti jam pajusti visus jausmus ir padėti su jais susidoroti. Jūs negalite išspręsti visų savo vaiko problemų. Bet galite būti su juo kol jis spręs savo problemas. Jūs negalite pasiduoti visiems savo vaiko reikalavimams. Bet galite išlaikyti ramybę kai jam sakysite "Ne!" ir užjausti dėl nusivylimo. Žinokite savo vaidmenį kaip mama ir/ar tėtis. Ir būkite pasitikintis savomi, nes darote viską, ką galite.
5 būdai kaip vaiką išmokyti pagarbos
Vaikai mokosi pagarbos jei mes patys jiems ją suteikiame. Mes patys savo elgesiu formuojame vaiko pagarbų elgesį. "Aš kalbu su visais vienodai... Nesvarbu, ar jis šiukšlininkas, ar universiteto prezidentas" - Albertas Einšteinas 1. Drausminkite savo vaiką tik privačiai. Gerbkite savo vaiko individualumą ir savigarbą. Vertinkite jo nuomonę. Prašykite jo sutikimo ir klauskite patarimo. 2. Leiskite vaikui kalbėti už save. Įtraukite jį į šeimos sprendimus. Tegul viską papasakoja - taip pajusite jo nuoskaudą ir/ar nusivylimą ir žinosite, kaip jūsų vaikas jaučiasi. Nepertraukite jo kalbos iki paskutinio žodžio. Tačiau jei vaikas nekalba - tebūnie, tik neatsakinėkite vietoj jo. 3. Leiskite vaikui pasirinkti, kaip elgtis. Gerbkite tai, kad jis nenori būti apkabintas ar pabučiuotas. Priverčiant vaiką priimti fizinį kontaktą, kai jis jaučiasi nepatogiai, galima sukelti emocinį diskomfortą ir pažeisti jo pasitikėjimą savimi. 4. Gerbkite vaiko privatumą. Neaptarinėkite savo vaiko su kitais žmonėmis. Vaikui yra labai svarbu jaustis saugiam ir pasitikėti savo artimaisiais. 5. Nustatydami ribas vartokite malonius žodžius. Venkite kaltinimo, gėdos ir skausmo. Nustatydami ribas maloniais žodžiais suteikiate galimybę efektyviam bendravimui su vaiku, palaikote jo emocinę gerovę ir padedate ugdyti stiprų pagarbos ir pasitikėjimo ryšį.
5 dalykai, kurie griauna vaiko asmenybę
1. Pykčiai ir barniai tarp tėvų. Kai tėvai pykstasi ir dar barasi necenzūriniais žodžiais, vaikas neretai jaučiasi šių konfliktų priežastimi ir jo pasaulis griūva. 2. Palyginimas su kitais broliais ar seserimis. Pavyzdžiui, pasakymas "brolis už tave geresnis..." destruktyviai veikia vaiką ir palieka pėdsaką visam gyvenimui. 3. Melė su sąlygomis. "Mylėsiu tave, jei elgsies taip ir taip, padarysi tą ir tą...". Vaikas tada supranta, kad jo nemyli tiesiog šiaip kaip žmogaus. Tai moraliai jį žlugdo. Todėl reikia visada atskirti vaiką nuo jo poelgių: "tave aš labai myliu, o štai tavo tokio poelgio - ne!" 4. Melaginga informacija. "Neverk - vyrai neverkia!" O kas taip sakė? Tokiu pasakymu nedarome vaiko stipriu. Atvirkščiai - griauname jo asmenybę, ir jo širdis tampa bejausme. 5. Vaiko išjuokimas, erzinimas dėl tinginystės ar nerangumo. Tada žlugdomas ne tik vaikas, bet ir jūs pats(-i) kaip tėtis ar mama. Juk tai Jūsų vaikas! Mylintys tėvai niekada taip nesielgia!
10 dalykų kaip tėvai turėtų lavinti savo vaiko charakterį ir būdo savybes
1. Pavyzdys. Vaikai dažnai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Būkite geru pavyzdžiu savo vaikui, parodykite jam teisingą elgesį ir vertingus būdo bruožus savo kasdieniame gyvenime. Būkite kantrūs, dosnūs, sąžiningi ir pasitikėkite tuo, kad jūsų vaikas viską stebės ir imsis panašių poelgių. 2. Komunikacija. Skirkite laiko bendrauti su vaiku ir klausyti jo mintis, jausmus ir poreikius. Parodykite supratimą ir empatiją. Mokinkite vaiką išreikšti save konstruktyviai ir su pagarba kitiems. 3. Suteikti atsakomybės. Suteikite vaikui atsakomybės už kasdienes užduotis ir pareigas, pritaikytas jo amžiui ir sugebėjimams. Tai gali būti užduotys namuose, kaip tvarkyti savo kambarį ar padėti su šeimos darbais, arba pareigos mokykloje, pavyzdžiui, pasirūpinti savo mokykliniais reikalais. Atsakomybė moko savigarbos ir patikimumo. 4. Skatinti savarankiškumą. Leiskite vaikui priimti savarankiškus sprendimus ir mokytis iš savo klaidų. Suteikite jam galimybę spręsti problemas ir priimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai padeda stiprinti savo pasitikėjimą savimi ir ugdymo gebėjimus. 5. Palaikyti teigiamus santykius. Skatinkite vaiką dalyvauti socialiniame gyvenime, užmegzdami draugystes ir tinkamus santykius su kitais. Mokykite jį pagarbiai išklausyti kitų nuomones ir toleruoti kultūrinę įvairovę. Palaikykite sveikus ir teigiamus santykius šeimoje ir bendruomenėje. 6. Atsipalaiduoti ir smagiai leisti laiką. Raskite laiko poilsiui su vaiku, žaidimui ir malonumams. Skatinkite kūrybiškumą, pomėgius ir savirealizaciją. Leiskite vaikui atrasti savo stipriąsias sritis. 7. Leiskite mokytis iš klaidų. Mokykite vaiką priimti ir mokytis iš savo klaidų. Padėkite jam suvokti, kad klaidos yra natūralus mokymosi procesas, ir skatinkite jį siekti patobulinimų, neatsiduodant nesėkmėms. Remkite pastangas ir pergalę per iššūkius. 8. Empatija ir pagalba kitiems. Mokykite vaiką rūpintis kitais žmonėmis ir padėti tiems, kurie jį supa. Skatinkite jo empatiją ir supratimą, parodydami pavyzdį ir galimybę padėti kitiems. 9. Teigiamas požiūris ir dėkingumas. Skatinkite vaiką įžvelgti teigiamas situacijas ir vertinti tai, ką jis turi. Mokykite jį dėkingumo ir optimizmo. Suteikite palaikymą ir pagirkite už pastangas ir pasiekimus. 10. Laisvės ir savigarbos skatinimas. Leiskite vaikui išreikšti savo individualumą ir nuomonę, skatindami laisvą minties ir išraiškos eigą. Remkite jo savigarbą ir pasitikėjimą savimi, pabrėždami jo stipriąsias savybes ir pasiekimus.
Internetinių edukacinių žaidimų poveikis vaikui
Teigiamas poveikis: 1. Mokymasis ir žinių įgijimas. Internetiniai edukaciniai žaidimai gali būti puiki priemonė skatinant vaikų mokymąsi. Jie gali padėti gerinti skaitmenines, matematines, kalbines, mokslines ir kitas žinias bei įgūdžius. Tokių žaidimų interaktyvumas ir smagumas gali padėti vaikams lengviau įsisavinti informaciją. 2. Progreso sekimas. Dauguma internetinių edukacinių žaidimų siūlo galimybę stebėti vaiko pažangą ir įvertinti jo pasiekimus. Tai gali padėti motyvuoti vaiką tęsti mokymosi procesą ir siekti aukštesnių rezultatų. 3. Problemų sprendimo ir kūrybiškumo skatinimas. Kai kurie edukaciniai žaidimai skatina vaikus mąstyti kūrybiškai, spręsti problemas ir naudoti savo kritinį mąstymą. Jie gali skatinti vaikų gebėjimus analizuoti, planuoti ir rasti inovatyvius sprendimus. Neigiamas poveikis: 1. Per didelis priklausomybės pavojus. Kai kurie vaikai gali tapti priklausomi nuo internetinių žaidimų, prarasti kontrolę ir praleisti per daug laiko žaisdami. Tai gali turėti neigiamą poveikį jų socialiniam gyvenimui, sveikatai ir akademinei sėkmei. 2. Mažesnis socialinis sąveikavimas. Jei vaikas praleidžia daug laiko žaisdamas internetinius žaidimus, gali sumažėti galimybės bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais. Tai gali turėti įtakos socialiniam ir emociniam jo vystymuisi. 3. Netinkamos internetinės medžiagos gr. Interneto erdvėje yra ir neadekvataus, netinkamo ar net pavojingo turinio formų, kur vaikas gali patekti žaisdamas. Tėvams svarbu užtikrinti saugų ir tinkamą vaiko interneto naudojimą bei prižiūrėti, kokius žaidimus jis žaidžia. Patarimai: 1. Parinkite tinkamus žaidimus. Rinkitės kokybiškus ir patikimus edukacinius žaidimus, kurie atitinka vaiko amžių ir pomėgius. Peržiūrėkite žaidimų aprašymus, reitingus ir atsiliepimus, kad įsitikintumėte jų turiniu ir švietimo vertėmis. 2. Nustatykite apribojimus. Nustatykite tvarkaraštį ir apribojimus, kiek laiko vaikas gali skirti internetiniams žaidimams. Būkite nuoseklūs ir griežtai laikykitės šių taisyklių. Taip užtikrinsite, kad vaikas nepraleistų per daug laiko prie ekrano ir turėtų pakankamai laiko kitoms veikloms. 3. Bendradarbiaukite su vaiku. Domėkitės tuo, ką jūsų vaikas žaidžia ir mokosi internetiniuose žaidimuose. Pažintis su žaidimų turiniu leis jums geriau suprasti, kaip jie gali paveikti vaiko elgesį ir mokymąsi. Taip pat galėsite aptarti žaidimų tematiką ir pritaikyti tai, ką jis mokosi, prie realaus gyvenimo situacijų. 4. Diskutuokite apie žaidimus. Po žaidimo su savo vaiku diskutuokite apie tai, ką jis išmoko ir kaip tai gali būti pritaikyta realiame gyvenime. Skatinkite kritinį mąstymą ir suvokimą, kaip žaidimas gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui. 5. Stiprinkite veiklą ne internete. Skatinkite vaiką užsiimti įvairiomis veiklomis ne internete, tokiomis kaip skaitymas, menas, sportas ar bendravimas su draugais. Suteikite jam galimybę patirti ir lavinti įvairius gebėjimus ne tik per interneto žaidimus.
6 patarimai, kaip elgtis vaiką nusivedus į kavinę
1. Pasiruošimas ir pasirinkimas. Prieš einant į kavinę su vaikais, pasiruoškite tam tikromis užimtumo veiklomis, kad vaikams nebūtų nuobodu. Pasirinkite šeimoms tinkančią kavinę, kurioje yra erdvės vaikams judėti, galbūt yra vaikiškų meniu pasirinkimų arba netgi žaidimų kampelis. 2. Bendravimas su vaikais. Iš anksto paaiškinkite vaikams, kokio elgesio tikitės iš jų kavinėje. Paaiškinkite, kad jie turi būti ramūs, netriukšmauti ir netrukdyti kitiems žmonėms. Skatinkite juos būti draugiškais ir pagarbiai bendrauti su personalu ir kitais klientais. 3. Užsiėmimai. Jei vaikams greitai tampa nuobodu ar jie nesugeba ilgai išsėdėti vienoje vietoje, paruoškite jiems ką nors veiksmingo, kuo jie galėtų užsiimti. Tai gali būti spalvinimo knyga, paveikslėliai, žaidimai arba kita veikla, kuri juos užimtų ir sudomintų. 4. Atsakingumas. Skatinkite vaikus būti atsakingais už savo veiksmus. Pasakykite jiems, kad jie turi būti atidūs ir nekenkti kavinei arba jos inventoriui. Jau namie mokykite juos padėti sutvarkyti stalą arba pavalgius išsiplauti lėkštę. 5. Maistas ir gėrimai. Atkreipkite dėmesį į maisto ir gėrimų pasirinkimus, kurie yra tinkami vaikams. Iš anksto pasitarkite su kavinės personalu dėl galimybių gauti vaikiškus patiekalus arba maisto porcijas, kurios atitiktų jų poreikius. 6. Būkite pasiruošę reaguoti. Jei vaikas tampa nervingas arba pradeda triukšmauti, būkite pasiruošę reaguoti. Galite trumpam išsivesti jį iš kavinės ir suteikti jam reikalingo dėmesio ar pasiūlykite kitą veiklą, kad jis galėtų nurimti. Svarbiausia, būkite atidūs ir atsakingi tėvai kavinėje su vaikais. Stebėkite juos, užtikrinkite jų saugumą ir būkite pasirengę atsakyti į jų poreikius. Jei vaikas elgiasi netinkamai arba trukdo kitiems žmonėms, nedelsdami įsikiškite ir paaiškinkite, kodėl toks elgesys nepriimtinas. Pagarbiai bendraukite su kavinės personalu ir parodykite vaikams pavyzdį savo elgesiu. Jei susiduriate su sunkumais arba nežinote, kaip tinkamai elgtis kavinėje su vaikais, nesidrovėkite pasikonsultuoti su personalu arba kitais tėvais, kurie gali pasiūlyti patarimų iš savo patirties. Visi šie patarimai padės jūsų vaikams kurti socialinius įgūdžius, mokytis kultūros ir gerbti kitus žmones.
Kaip vaiką išmokyti nuo mažumės kuo greičiau apsirengti?
1. Padarykite apsirengimą maloniu žaidimu. Pabandykite sukurti malonią ir linksmą aplinką, kai jūs ir vaikas draugiškai žaidžiate apsirengimo žaidimus. Pavyzdžiui, galite vaidinti lėlytes arba "kraustyti" spalvingas drabužių dėžes. 2. Parinkite tinkamo dydžio ir lengvai apvelkamus drabužius. Pasirinkite drabužius, kurie nėra per sunkūs ar per sudėtingi, kad vaikas galėtų lengvai juos apsirengti ir nusirengti. Priešingu atveju vaikas greitai gali prarasti kantrybę ir susidurti su nesėkmės jausmu. 3. Parodykite vaikui pavyzdį. Būkite pavyzdys, rodykite, kaip apsirengiate ir ir nusirengiate savo drabužius. Vaikai dažnai mokosi stebėdami ir imituodami suaugusiuosius. 4. Dalinkitės užduotimis. Pradėkite nuo mažų žingsnelių ir leiskite vaikui dalyvauti apsirengimo procese. Pavyzdžiui, paprašykite jo(jos) išsirinkti iš dvejų marškinėlių arba parodyti, kaip įkišti koją į kojinę. Tai padidins jo pasitikėjimą savimi. 5. Skatinkite savarankiškumą ir kantrybę. Leiskite vaikui išmokti pačiam tvarkytis ir spręsti problemas. Svarbu parodyti supratimą ir kantrybę, net jei jis(ji) dar nepajėgia visiškai savarankiškai apsirengti. 6. Įvertinkite jo(jos) pastangas ir skatinkite. Nepriklausomai nuo to, kaip gerai ar blogai vaikas susidoroja su apsirengimu, svarbu pripažinti jo pastangas ir skatinti jį tobulėti. Teigiami žodžiai ir palaikymas padės vaikui jaustis pasitikinčiu savimi ir motyvuos toliau mokytis. 7. Būkite kantrūs. Mokymasis apsirengti savarankiškai gali užtrukti, nes vaikui gali prireikti daugiau praktikos ir pasikliovimo savo gebėjimais. Svarbu būti kantriais ir suteikti vaikui pakankamai laiko, kad jis galėtų išmokti. 8. Pasirinkite tinkamą laiką. Rinkitės tinkamą laiką mokytis apsirengimo, kai vaikas yra pailsėjęs, geros nuotaikos ir niekur nereikia skubėti. Nesirinkite šių užsiėmimų tuo metu, kai skubate ar esate spaudžiami laiko. 9. Bandykite sukurti rutiną. Nustatykite nuoseklią apsirengimo ir nusirengimo rutiną, kad vaikas įprastų prie šio proceso. Nuoseklumas ir struktūra gali padėti vaikui jaustis saugiai ir patogiai bei suprasti, kad tai yra kasdieninė veikla. 10. Naudokite vaizdines instrukcijas. Vaikams gali būti naudingos vaizdinės instrukcijos. Galite padaryti paprastas paveikslėlių arba nuotraukų serijas, kurios parodo žingsnelius, kaip apsirengti.
Kokie žodžiai tinkamiausi vaiko pykčiui suvaldyti?
Visas elgsenos triukšmas yra skirtas DĖMESIO ir MEILĖS prašymui!! Kai jie tai gauna, drausminamų epizodų dažnis pradeda mažėti. VIETOJ: "Ką tu sau galvojai!?" SAKYK: "Padėsiu tau tai išspręsti". VIETOJ: "Kiek kartų tau turiu sakyti!?" SAKYK: "Padarykime ...(kažkokį veiksmą), kad tau būtų lengviau". VIETOJ: "Liaukis! Darai man gėdą!" SAKYK: "Eime į nuošalesnę vietą ir tai išspręsime". VIETOJ: "Eik į savo kambarį!" SAKYK: "Ateik čia, pakalbėkim". VIETOJ: "Nevaidink čia žvaigždės!" SAKYK: "Sugalvokime geresnį būdą šiai problemai išspręsti". VIETOJ: "Stop! Baik tuoj pat!" SAKYK: "Jei tau reikia kažkaip išlieti pyktį - pirmyn. Aš būsiu šalia, su tavimi". VIETOJ: akių vartymo ir nusivylusio žvilgsnio... GERIAU: gerumas akyse ir galvos paglostymas. VIETOJ: "Tu nepakenčiamas!" SAKYK: "Mes tai išspręsime. Viskas gerai - galiu tau padėti tai sutvarkyti".
Kaip namie lavinti vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžius?
1. Skaitykite kartu su vaiku. Kasdien skirkite laiko skaitymui su savo vaiku. Skaitydami kartu pažymėkite sudėtingus žodžius, leiskite jam užduoti klausimus apie pasakojimą ir skatinkite diskusiją. Tai padės skatinti jo supratimą, žodyno plėtrą ir skaitymo įgūdžius. 2. Namie turėkite biblioteką. Turėkite knygų įvairių žanrų ir lygių pagal vaiko amžiui. Leiskite jam(jai) pasirinkti knygas, kurios jį(ją) domina. Skatinkite skaityti savarankiškai ir diskutuokite apie tai, ką perskaitė. 3. Skatinkite kūrybišką rašymą. Raginkite vaiką rašyti istorijas, dienoraščius ar kūrybinius rašinius. Leiskite jam išreikšti savo mintis ir fantaziją per rašymą. Paskatinkite jį redaguoti ir tobulinti savo rašinius. 4. Naudokite žaidimus ir užduotis. Panaudokite žaidimus ir užduotis, kurie skatina skaitymą ir rašymą. Tai gali būti šeimos žaidimai, žodžių žaidimai ar net rašymo varžybos su draugais ar šeimos nariais. 5. Bendradarbiaukite su vaiko mokytojais. Užmegzkite ryšį su vaiko mokytojais, kad galėtumėte gauti patarimų ir idėjų, kaip geriau skatinti skaitymo ir rašymo įgūdžius. Pasidomėkite, ką jis daro mokykloje, ir tęskite tai namuose. Svarbu skatinti ir palaikyti vaiko pastangas bei kurti malonią skaitymo ir rašymo aplinką. Kasdieninė praktika ir nuolatinis dėmesys padės vaikui tobulinti savo įgūdžius ir mėgautis skaitymu bei rašymu.
Ką mokslininkai sako apie keliavimą su vaikais?
Nežinomo autoriaus žodžiai: "Keliaudami su vaikais, atrandame ne tik naujus pasaulio kampelius, bet ir savo vaikų vidinius pasaulius". Keliaudami vaikai vystosi ir fiziškai, ir protiškai. Viskas dėl to, kad pakeitus vietą pasikeičia ir du mūsų limbinės sistemos centrai. O šių dviejų sistemų aktyvinimas daro stebuklus. Vaikui užtenka judinti kojų pirštelius smėlyje, tyrinėti naują nematytą vietovę, padėti mamai išsiaiškinti kelią iki viešbučio... Visa tai sukuria naujas smegenų neuronų jungtis. Kiekvienas žingsnis naujoje vietoje - vaikui nauja patirtis. Kelionėse jis įgyja potencialą sustiprinti savo identitetą. Taip taip - tai savęs paieškos, ir geriau jas pradėti nuo pat mažens. Be to, keliaujančio vaiko kalba ir atmintis geriau išvystyti. Kaip ir kūrybinis mąstymas. Jie labiau bendrauja ir neretai tampa lyderiais tarp bendraamžių, kuriems turi ką papasakoti apie keliones. Todėl jei iki šiol dar svarstėte, ar vežtis vaiką į kelionę - neabejokite: nauda bus abipusė!
Kokie 7 žodžiai ar veiksmai gali sugriauti vaiko pasitikėjimą savimi?
1. Smurtas ar grasinimai. Niekada negalima sakyti vaikui žodžių, kurie gali jį nuskriausti arba sužlugdyti jo pasitikėjimą. Smurtas ar grasinantys žodžiai gali sukelti ilgalaikę emocinę žalą ir sumažinti vaiko savivertę. 2. Palyginimai su kitais vaikais. Nelyginkite vaiko su kitais vaikais arba nekritikuokite jo dėl to, kad jis neatitinka kitų standartų. Tai gali sužlugdyti jo pasitikėjimą savimi ir sukelti emocinę įtampą. 3. Negatyvūs komentarai apie vaiko išvaizdą ar gebėjimus. Venkite kritikuojančių ir nepageidaujamų pastabų apie vaiko išvaizdą ar jo gebėjimus. Tokie komentarai gali neigiamai paveikti jo pasitikėjimą savimi ir sukelti kompleksus. 4. Melagingi pažadai ar grasinimai. Svarbu išlaikyti sąžiningumą su vaiku ir nekelti tuščių vilčių arba grasinimų. Tai padės išsaugoti pasitikėjimą ir gerus tarpusavio santykius. 5. Nevienareikšmės ar neaiškios instrukcijos. Suteikite aiškias, suprantamas ir tinkamas vaikui instrukcijas. Neaiškūs ar nevienareikšmiai žodžiai gali vaiką supainioti, sukelti nesupratimus arba netgi jausmą, kad vaikas yra nekompetentingas. 6. Pravairdžiavimai ar įžeidinėjimai. Nedėkite vaikui neigiamos pravardės, apibrėžiančios jo tapatybę ar veiksmus, ir neįžeidinėkite jo. Pavyzdžiui, vaiko vadinimas "blogu vaiku" arba "nepasisekusiu vaiku" mažina jo savivertę. 7. Niekinantys ar juokais pasityčiojantys komentarai. Niekada negalima niekinti vaiko ar pasityčiojant juokauti apie jį. Tai gali pakenkti jo savivertei ir sukelti emocinį skausmą. Svarbiausia atminti, kad vaikai yra jautrūs ir pažeidžiami. Todėl svarbu kurti saugią, palaikaikančią ir pagarbią aplinką jiems reikštis ir augti. Sūlant meilę, supratimą ir teigiamus žodžius, galima padėti jiems įgyti pasitikėjimą savimi ir plėtoti sveikus santykius.
Ko negalima sakyti vaikui girdint?
Kartais, kai tėvystė atrodo neįveikiama, kai apima nusiminimo jausmas... Galite kam nors išsipasakoti. Bet... Yra vienas dalykas, ko negalima sakyti girdint jūsų vaikui, nes tai mažina jo pasitikėjimą savimi, be to, sukelia vaikui daug abejonių. Jūsų vaikas tuomet galvoja – mama manęs nemyli, tėtis manęs nemyli... Visai esu nieko vertas. Tai jūsų vaikui iššaukia nesaugumo jausmą. Kokie tai žodžiai? Skundimąsis vaiko elgesiu arba kalbėjimas apie vaiką kitiems vaikui girdint: „Man taip su juo sunku, kaip sunku jį nuolat prižiūrėti, aš nuo jo pavargau!“ Jei taip sakote kitiems kai girdi jūsų vaikas – įsivaizduokite kaip jis jaučiasi. Jis, žinoma, nieko nesako, tačiau supranta, kad kalbate apie jį. Taigi, ką turėtume daryti? Turėtume nustoti skųstis jei mums sunku? Ne, tikrai ne, bet atraskime laiką kada tai galime daryti. Ir dar... yra būdų kaip pakeisti savo žodžius, kad neužgautume vaiko: 1. Vietoj kaltinimo: „man SU JUO sunku“... sakykite: „šiomis dienomis man nelengva“ 2. Vietoj kaltinimo: „aš NUO JO(JOS) pavargau“... sakykite: „jaučiuosi labai pavargusi“ Kai pakeičiame žodžius iš kaltinančių į prisiimančius atsakomybę už tai, ką MES galime padaryti, o ko ne, tai padeda VAIKUI nematyti savęs tėvų problemų priežastimi. Vaikai mato savo vertę iš mūsų akių! Tikėkime, ir rodykime jiems, kad jie yra verti viso pasaulio meilės.
5 dalykai, kodėl vaikui labai padeda gamta
Gamta vaikui yra didžiausia mokykla, kurioje pamokos niekada nesibaigia. 1. Gamta suteikia daugybę mokymosi ir atradimų galimybių. Kai vaikai praleidžia daugiau laiko lauke, jie gali tyrinėti aplinką, stebėti gyvūnus ir augalus bei mokytis iš patirties. Toks fizinis aktyvumas lauke neleis vaikams nuolat sėdėti prie technologijų ir padės užmegzti stipresnį ryšį su natūralia aplinka. 2. Gamta turi teigiamą poveikį psichinei ir emocinei sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kontaktas su gamta sumažina stresą, padeda mažinti simptomus, susijusius su dėmesio trūkumu ir hiperaktyvumu, ir gerina bendrą vaiko gerovę. Laikas praleistas gamtoje gali būti terapinis ir padėti susidoroti su emociniais iššūkiais. 3. Vaikai, kurie išmoksta rūpintis gamta nuo mažens, labiau myli gamtą. Suteikiant jiems patirties su gamta ir jos išsaugojimu, vaikai įgyja supratimą apie svarbą tausoti gamtos išteklius ir ginti aplinką. Tai gali lemti ilgalaikį tvaraus gyvenimo būdo formavimąsi. 4. Vaikai, daug laiko praleidžiantys lauke, dažniau rodo didesnį kūrybiškumą ir inovatyvumą. Tyrinėjimas, eksperimentavimas ir susidūrimas su gamtos elementais skatina vaikų kūrybiškumą bei gebėjimą ieškoti sprendimų ir pritaikyti žinias įvairiose situacijose. 5. Gamtos supratimas skatina gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti. Laikas, praleistas gamtoje, suteikia vaikams galimybę bendrauti su kitais vaikais, išmokti komandinio darbo, bendradarbiauti, dalintis žiniomis ir įgūdžiais. Tai skatina socialinę sąveiką ir gebėjimą įsilieti į komandinę veiklą.
Ką darome netinkamai, kad vaikas atsikalbinėja?
4 patys sunkiausi dalykai auklėjime
1. Ar būna taip, kad vaikui kalbant trumpam jį sustabdote? Tokiu būdu nesąmoningai priverčiame jį sunerimti ir suskubti viską išsakyti. Geriau: įdėmiai klausytis, kantriai išlaukti ir tik pabaigoje užduoti klausimų (būtinai! – tai skatins vaiko kritinį mąstymą ir išmokys analizuoti situaciją). Be to, būsite geras pavyzdys kaip reikia tinkamai išklausyti kitą žmogų ir leisti jam kalbėti be pertraukinėjimų. 2. Ar yra taip, kad per dieną daug kartų sakote “ne”? Per daug “ne” iškviečia kovą dėl valdžios. Taip atitrūksite emociškai nuo savo vaiko ir prarasite jo pasitikėjimą. Vaikas pradės slėpti savo veiksmus ar norus, nes bijos nuolatinio atmetimo ir prieštaravimų. Geriau: kai jau privalote pasakyti “ne”, geriau vaikui iškart paaiškinti priežastis ir suteikti alternatyvas. Žinodamas jūsų poziciją ir tai, kad jūs laikotės savo sukurtų taisyklių, vaikui bus lengviau atsiverti, ir išsivystys geri tarpusavio santykiai. 3. Ar dažnai liepiate jam palaukti, kol kalba vyresnieji? Tai iššūkis jo reikšmingumo jausmui. Nuolatinis stabdymas ir neleidimas išreikšti savo nuomonės žlugdo pasitikėjimą savimi. Geriau: skatinkite savarankiškumą, kalbėjimą apie jausmus ir poreikius, nuomonės išsakymą. Žinoma, pradžioje jam sunkiai seksis, bet tam ir esate jūs, kad mokytumėte išklausyti kito ir būti tolerantišku kitų nuomonei. 4. O gal nuolat ir ilgai jam aiškinate? Arba atvirkščiai - praleidžiate laiką kartu žaisdami ir klausydamiesi vien tik jo?! Trumpi ir konkretūs nurodymai vaikūs yra daug aiškesni negu dėmesį blaškantys ilgi postringavimai. O leidžiant kalbėti vien tik vaikui, jis nesimokys bendravimo iš kitų, nesivystys jo kalba bei kūryba. Geriau: mokykite vaiką bendrauti ir bendradarbiauti su kitais. Įvairi aplinka, kurioje vaikas gali bendrauti su skirtingais žmonėmis, turi didelę įtaką jo vystymuisi ir socializacijai.
1. Priimti savo vaiko neigiamas emocijas ir netinkamą elgesį su mumis. O iš tikro, tai tinkamas elgesys ar netinkamas – abu yra jo mokymosi ciklo dalis. Todėl paleiskite viską pasroviui. 2. Matyti, kaip jiems nepasiseka ir kaip jie jaučiasi nusivylę. Ar įmanoma visada laimėti? Geriau išmokykite juos susidoroti su nesėkmėmis. 3. Atiduoti jiems visą savo širdį tada, kai mums ir patiems blogai. Būkite arti ir pasidalinkite savo jausmais. Dirbkite su savimi. 4. Susitaikyti, kad jie kartais nesutinka su mumis ar mūsų mintimis. Diskutuokite… ginčykitės… ir… pritaikykite savo mintis Z kartai. Mūsų vaikai – individualistai, gimę patys ieškoti patirčių. Veskite juos auklėdami su meile.